Kraujospūdis

kraujospūdis

Kraujospūdis yra jėga, kuria kraujas stumia į kraujagyslių sieneles, kai širdis pumpuoja ir kai ji ilsisi. Jį sudaro dvi reikšmės: viršutinis (sistolinis) – kraujospūdis, kai širdis susitraukia, ir apatinis (diastolinis) – kai širdis atsipalaiduoja. Matavimo vienetas yra milimetrai gyvsidabrio (mmHg), ir įprastai sveiko suaugusio žmogaus spaudimas laikomas apie 120/80 mmHg, tačiau normalūs skaičiai gali skirtis. Kraujospūdis gali svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, streso, miego, vaistų, maisto ir amžiaus, todėl vienas matavimas nebūtinai atspindi bendrą būklę. Ilgalaikis per aukštas kraujospūdis (hipertenzija) ar per žemas (hipotenzija) gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl svarbu reguliariai jį matuoti. Kodėl tai svarbu: aukštas kraujospūdis padidina širdies ligų, insulto, inkstų problemų ir regos sutrikimų riziką. Dažnai jis neturi akivaizdžių simptomų, todėl žmonės gali nežinoti, kad turi problemą, kol atsiranda komplikacijos. Kraujospūdžio kontrolė apima gyvenimo būdo pokyčius – svorio mažinimą, sveiką mitybą, druskos apribojimą, reguliarią fizinę veiklą ir nervų valdymą – o prireikus ir vaistus. Reguliari šeimos gydytojo arba vaistinės matavimų istorija padeda nustatyti pokyčius ir imtis reikiamų priemonių. Suprasti savo kraujospūdį reiškia galimybę laiku užkirsti kelią sunkioms ligoms ir gerinti kasdienį savijautą.