Glaukomos diagnozė

glaukomos diagnozė

Glaukomos diagnozė — tai procesas, kuriuo nustatoma, ar akyje vyksta glaukomai būdingas nervo pluošto ir regos nervo pažeidimas. Diagnostikai gydytojas remiasi keliais tyrimais: akių slėgio matavimu, optinio disko apžiūra, vizualinio lauko testais ir vaizdavimo tyrimais kaip OCT. Taip pat atliekama kampo apžiūra, kad būtų išsiaiškinta, ar akies priekinis kampas yra atviras ar uždarytas, nes tai lemia gydymo taktiką. Svarbu prisiminti, kad padidėjęs akies slėgis nebūtinai reiškia glaukomą, o glaukomą galima turėti ir su normaliais slėgio rodikliais. Diagnozė dažnai grindžiama kelių tyrimų ir stebėjimo rezultatais, o ne vienu vieninteliu rodikliu. Ankstyvos stadijos liga dažnai būna be simptomų, todėl reguliarūs patikrinimai ypač svarbūs žmonėms su rizikos veiksniais. Tiksliai nustatyta diagnozė leidžia pradėti tinkamą gydymą, kad būtų sulėtintas regos nervo nykimas ir užkirstas kelias negrįžtamam regos praradimui. Gydymas gali apimti lašus, lazerinę procedūrą ar chirurginę intervenciją, o pasirinkimas priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo. Po diagnozės būtinas nuolatinis stebėjimas, nes liga gali progresuoti lėtai ir pokyčiai pastebimi tik per pakartotinius tyrimus. Žinant diagnozę ir rizikos veiksnius, pacientas gali aktyviai dalyvauti gydymo planavime ir priimti sprendimus dėl gyvenimo būdo, kurie padeda išsaugoti regėjimą. Laiku nustatyta ir tinkamai kontroliuojama glaucoma gali reikšmingai sumažinti aklumo riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.