Transorbitalinė acs

transorbitalinė ACS

Transorbitalinė ACS reiškia neinvazinę elektros srovės stimuliaciją, kurią taiko per akiduobės sritį siekiant paveikti akies ir regos takų nervinius signalus. Paprastai tai atliekama apdėjus elektrodus ant odos aplink akį arba ant kaktos ir prie smilkinio, leidžiant silpnai kintamai srovei praeiti per audinius. Seansai būna trumpi (keliolika–keliasdešimt minučių) ir dažniausiai kartojami kelias savaites, kad pasiektų ilgalaikes poveikio tendencijas. Tikslas yra suaktyvinti gyvas, bet nusilpusias regos nervų grandis, pagerinti kraujotaką ir paskatinti smegenų gebėjimą prisitaikyti bei atkurti funkcijas. Veikimo mechanizmas nėra visiškai aiškus, bet manoma, kad srovė laikinai moduliuoja neuronų ekscitabilumą, mažina uždegimą ir skatina neuroplastiką. Kai kuriems pacientams ši procedūra gali pagerinti regos lauką, kontrasto suvokimą ar regėjimo kokybę, ypač jei yra likusių nesunaikintų nervinių skaidulų. Tačiau rezultatai skiriasi tarp žmonių, o moksliniai tyrimai dar bando nustatyti, kiek iš tų pagerėjimų yra laikiniai arba kliniškai reikšmingi. Procedūra dažniausiai laikoma saugia — šalutiniai poveikiai yra menki, pavyzdžiui, šviesos pojūtis, dilgčiojimas ar trumpalaikis galvos skausmas. Vis dėlto ji netinka visiems: žmonėms su implantuotais elektroniniais prietaisais, epilepsija ar tam tikromis odos ligomis reikėtų vengti srovės ar pasitarti su gydytoju. Transorbitalinė ACS yra svarbi todėl, kad siūlo papildomą, neinvazinį būdą pagerinti regėjimą ar sulėtinti regos praradimą, ypač ligose, kur tradiciniai gydymo būdai turi ribotus rezultatus. Jei domina ši galimybė, verta aptarti lūkesčius ir riziką su oftalmologu arba neurologu, kurie gali paaiškinti, ar tokia procedūra gali būti naudinga konkrečiu atveju.