Įvadas Glaukoma yra progresuojanti optinė neuropatija – regos nervo ir tinklainės nervų skaidulų pažeidimas – lėtai atimanti regėjimą. Šiuo metu tai y...
Regėjimo praradimo modelis apibūdina, kaip ir kur žmogaus regėjimas silpnėja ar dingsta regos lauke. Tai gali reikšti centrinį praradimą (kai prarandama matymo centre), periferinį praradimą (kai dingsta šoninis matymas) arba nelygius, išsibarsčiusius defektus. Skirtingi modeliai atsiranda dėl skirtingų ligų ir turi skirtingas pasekmes kasdieniame gyvenime: vieni trukdo skaityti ar atpažinti veidus, kiti – orientuotis ar saugiai vairuoti. Žinant modelį, gydytojai gali geriau prognozuoti ligos eigą, parinkti tinkamus tyrimus ir gydymo būdus.
Modeliai taip pat reikšmingi reabilitacijai ir praktiniam prisitaikymui, nes jie nusako, kokias strategijas ir priemones reikėtų taikyti pacientui. Regėjimo lauko tyrimai ir vaizdinės diagnostikos priemonės padeda tiksliai nustatyti šiuos modelius. Tyrėjai ir specialistai naudoja modelius, kad suprastų ligų mechanizmus, vertintų gydymo efektyvumą ir planuotų pagalbines technologijas. Supratimas apie savo regėjimo praradimo modelį leidžia žmogui geriau pasiruošti kasdieniams iššūkiams ir pasirinkti tinkamas pagalbines priemones.