Cholesterolio paradoksas

cholesterolio paradoksas

Cholesterolio paradoksas reiškia situaciją, kai tradiciškai „gera“ cholesterolio dalis elgiasi kitaip nei tikimasi arba kai aukštesnis jos lygis nereiškia didesnės apsaugos. Dažniausiai kalbama apie atvejus, kai didelio tankio lipoproteino (DTL) kiekis buvo susijęs su didesne ligų rizika arba blogesniais sveikatos rodikliais. Tokie rezultatai gali kilti dėl to, kad DTL ne visada yra funkciškai apsaugantis — jis gali tapti „sudėtingas“ ar uždegiminis tam tikromis sąlygomis. Kiti paaiškinimai apima matavimo klaidas, genetinius skirtumus arba tai, kad kiti rizikos veiksniai užgožia cholesterolio poveikį. Šis paradoksas parodo, jog vien tik didelio DTL kiekio matavimas gali būti klaidinantis. Svarbu žinoti, kad sveikatos vertinimas turi būti holistinis ir remtis keliais rodikliais, ne tik vienu lipoproteinu. Mokslas aktyviai nagrinėja, kada ir kodėl atsiranda tokie neatitikimai. Tai skatina ieškoti papildomų funkcinių tyrimų ir geresnių ligų rizikos įvertinimų. Galiausiai, paradoksas primena, jog gydymo sprendimai turėtų būti individualizuoti ir paremti platesniu klinikiniu vaizdu.