Neuroprotekcinė terapija

neuroprotekcinė terapija

Neuroprotekcinė terapija reiškia gydymo metodus, kurių tikslas yra apsaugoti nervų ląsteles nuo žūties arba sulėtinti jų degeneraciją. Akies atveju tai dažniausiai orientuota į tinklainės ir regos nervo ląsteles, kurios prarandamos sergant kai kuriomis akių ligomis. Terapija gali naudoti vaistus, augimo faktorius, antioksidantus ar genų ir kamieninių ląstelių priemones, kad sumažintų uždegimą, oksidacinį stresą ir kitus žalojančius procesus. Svarbu, nes daug akių ligų sukelia progresuojantį nervų audinio nykimą, o jo atstatyti dažnai neįmanoma. Neuroprotekcinė strategija gali padėti išsaugoti esamą regos funkciją ir suteikti daugiau laiko kitiems gydymo sprendimams. Daugelyje atvejų ji derinama su tradiciniais metodais, pavyzdžiui, akispūdžio mažinimu, nes taip mažinama tolimesnė žala. Tačiau veiksmingumas priklauso nuo laiko — kuo anksčiau pradėta, tuo geresnė tikimybė apsaugoti ląsteles. Iššūkiai apima vaistų pristatymą į akį, ilgalaikį saugumą ir veiksmų tikslumą. Nors daug tyrimų vyksta, praktikoje reikalingi dar platesni klinikiniai duomenys, kad būtų nustatyta, kurie metodai geriausiai tinka skirtingoms ligoms ir pacientams.