Įvadas Glaukoma yra pagrindinė negrįžtamo apakimo priežastis, pasižyminti progresuojančia tinklainės ganglijų ląstelių (TGL) žūtimi ir regos nervo paž...
Autofagija yra ląstelių savęs valymo procesas: jis leidžia atpažinti ir suardyti sugadintas organeles bei baltymus, kad ląstelė išliktų sveika. Šis procesas ypač svarbus ilgalaikėje ląstelių gerovėje, nes jis neleidžia kauptis šiukšlėms ir sumažina oksidacinį stresą. Senėjant autofagija dažnai silpnėja, o tai reiškia, kad ląstelėms sunkiau susitvarkyti su žala ir metaboliniais sutrikimais. Akies audiniuose, o ypač regos nervo ląstelėse, sumažėjusi autofagija gali prisidėti prie ląstelių degeneracijos ir didinti glaukomos riziką. Kai autofagija veikia tinkamai, ji gali apsaugoti nuo ląstelių mirties ir palaikyti nervinių signalų perdavimą, kas yra gyvybiškai svarbu regėjimui. Mokslininkai tiria, ar stimuliuojant autofagiją galima sulėtinti glaukomos progresavimą arba pagerinti terapijos poveikį. Priklausomai nuo situacijos, tikslinis autofagijos aktyvavimas gali būti naudingas, tačiau reikia atsargumo, nes per didelė ar netiksli aktyvacija gali pakenkti. Žinojimas apie autofagiją ir jos ryšį su senėjimu padeda suprasti, kodėl tam tikri gydymo metodai arba gyvenimo būdo pakeitimai gali sumažinti regos praradimo riziką.