Terminas apibūdina mažų, smulkių kraujagyslių nykimą arba jų nebuvimą tam tikroje akies vietoje. Tai gali būti matoma specialiais vaizdinimo metodais, pavyzdžiui, angiografija ar optine koherentine tomografija su kraujagyslių vaizdavimu (OCT-A). Tokie mikroskopiniai kraujagyslių praradimai rodo, kad audiniai gauna mažiau kraujo ir deguonies, todėl jie yra labiau pažeidžiami. Tai svarbu, nes sumažėjęs kraujotakos tiekimas gali prisidėti prie nervinių skaidulų praradimo arba regos pablogėjimo. Dažnai mikrovaskulinis iškritimas siejamas su glaukomos progresavimu, tačiau jis gali atsirasti ir kitose akių ligose bei sisteminėse kraujotakos sutrikimų būsenoje. Nustatymas padeda gydytojams įvertinti ligos vystymosi riziką ir spręsti apie gydymo intensyvumą. Nors pats procesas gali būti nepastebimas pacientui, vaizdinimas leidžia laiku priimti sprendimus dėl stebėjimo ar intervencijos. Svarbu gydyti bendrus rizikos veiksnius, kaip aukštą kraujospūdį ar cukrinį diabetą, kad būtų išsaugotas tinkamas kraujotakos lygis. Reguliarūs tyrimai ir tinkama priežiūra padeda mažinti tolimesnės žalojimo riziką.